Naujienos

ANBO-III sukanka 90 metų!


Nežinomas lakūnas ant lėktuvo ANBO III Nr. 33 prie senojo angaro

ANBO-III (akronimas Antanas Nori Būti Ore) - tai dvivietis, aukštasparnis, mišrios konstrukcijos monoplanas. Lėktuvą sukonstravo A. Gustaitis išėjęs lėktuvų konstravimo mokslus Paryžiuje, Paryžiaus aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje, kur ir parengė trijų, skirtingos paskirties lėktuvų, projektus: mokomojo ANBO-II, lavinimosi ANBO-III ir žvalgybinio ANBO-IV.


A. Gustaitis pirmiausia ėmėsi lavinimosi serijos lėktuvo gamybos. ANBO-III prototipas Karo aviacijos dirbtuvėse pradėtas statyti Antanui Gustaičiui tapus Aviacijos parko viršininku 1929 m. balandžio 11 d. ANBO-III priskirtinas prie mažesnių treniruočių lėktuvų: sparnų ilgis – 10,55 m ir plotas – 18,2 m2. kaip ir visos ANBO-II, III ir IV šeimos – aukštasparnis parasolio tipo spyrinis monoplanas. Konstrukcija mišri – iš plieninių vamzdelių suvirintas liemens karkasas dengtas audiniu ir duraliuminio skarda. Aliuminio konstrukcijos uodegos plokštumos dengtos audiniu, kaip ir medinės konstrukcijos sparnai.


Jau 1929 m. spalio 5 d. lėktuvo prototipas buvo išvarytas į Kauno aerodromą, bandomajam skrydžiui. Lėktuvą testavo pats konstruktorius drauge su Mokomosios eskadrilės instruktoriumi kpt. Č. Januškevičiumi. Lėktuvas į 1 km aukštį pakilo per 5 minutes, į 2 km – per 12 minučių. Paleidus visą variklio galią, lėktuvas pasiekė 180 km/h greitį.


1929 m. spalio 11 d. Aviacijos viršininkas Įsakyme Aviacijai Nr.87 §4 sudarė komisiją, kuri turėjo visapusiškai išbandyti ANBO-III lėktuvo prototipą. ANBO-III buvo visapusiškai išbandytas ir pripažintas tinkamu ir nuspręsta pradėti lėktuvo serijinę gamybą.

 

(Šaltinis: Gytis Ramoška. ANBO-III – pirmasis serijinis lietuviškas lėktuvas. – Kaunas: „Plieno sparnai“).

 

„LAK-12 – 40“


2019 m. spalio 4 d. kviečiame visus į Lietuvos aviacijos muziejų, kuriame vyks renginys, skirtas sklandytuvo LAK -12 - 40-mečiui pažymėti. 1979 m. gruodžio 21 dieną Pociūnuose buvo išbandytas naujausias, masiškiausias ir labiausiai pavykusios ESAG (Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla) konstrukcijos sklandytuvas LAK-12 "Lietuva". Jų buvo pagaminta apie 230 vnt. Šiais sklandytuvais buvo aprūpinami visi Sovietų Sąjungos sklandymo klubai. Jais skraidė ir daugelio kitų šalių sklandytojai: Anglijos, Australijos, Austrijos, Argentinos, Bulgarijos, Čekijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Pietų Afrikos, Portugalijos, Slovakijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos bei kt. Su šiuo sklandytuvu Čekijos sklandytoja Hana Zejdova buvo pasiekusi keturis pasaulio moterų sklandymo rekordus.


Sklandytuvas LAK-12 "Lietuva"  CCCP-602 skrendantis virš Pociūnų aerodromo labai mažame aukštyje.

Nuotrauka iš Lietuvos aviacijos muziejaus fondų.


99-osios karo lakūno, ltn. Juozo Kumpio žūties metinės


Minime 99-ąsias  karo lakūno, ltn. Juozo Kumpio mirties metines, kuris žuvo vykdydamas karinę užduotį. 1920 m. spalio 04 d. gavęs užduotį surasti į lenkų apsuptį Varėnos prieigose patekusį šarvuotą traukinį „Gediminas“ ir jį bombarduoti, kad juo nepasinaudotų priešai. Užduotį pavesta atlikti šešių lėktuvų eskadrilei, tačiau kylant sudužus ltn. Gustaičio pilotuojamam lėktuvui likusią operaciją vykdė tik penki lėktuvai. Dim. Kpt. Simas Stanaitis prisimena kaip bombardavimo metu buvo numuštas ltn. J.Kumpio lėktuvas:

1919 metais pirmieji mūsų lėktuvai, pilotuojami vokiečių lakūnų, aktyviai dalyvavo kovose su bolševikais. Tų metų lapkričio mėnesį mūsų kariuomenė sumušė Bermonto dalinius prie Radviliškio. Paimtas gausus karo grobis, tarp jų nemažai ir aviacinės technikos. Netrukus, tarpininkaujant Santarvininkų komisijos pirmininkui prancūzų generolui Niessel'iui, vokiečiai grąžino dalį karinės technikos, kurią buvo spėję išvežti iš Lietuvos. Taigi 1920 metais mūsų lėktuvų parkas labai išaugo. Sustiprėjusi aviacija, o jos pagrindą tuo metu sudarė su manimi baigę mokyklą jauni lakūnai, susirėmė su lenkais kaip lygūs su lygiais.

Tais metais gana dažnai tekdavo skristi į frontą Vilniaus kryptimi. Taip spalio 4 dieną gavom užduotį sunaikinti Varėnos stotyje stovėjusį lenkų užgrobtą mūsų šarvuotą traukinį „Gediminas“. Puolimui paruošiami penki lėktuvai, apginkluoti kulkosvaidžiais, bombomis ir granatomis. Eskadrilės vadas išaiškino užduotį ir mes pakilome. Buvo 10 valanda ryto. Priekyje skrido J. Kumpis ir J. Pranckevičius, jam iš kairės V. Šenbergas ir aš (tuo metu dar skrisdavau žvalgu), iš dešinės A. Stašaitis antro žvalgo neatsimenu). Priartėjome prie Varėnos geležinkelio stoties. Sekame vado lėktuvą, matome, kaip jis iššovė raudoną raketą. 400 metrų aukštyje išsirikiuojame vienas paskui kitą ir smingame į stotį, kurioje matau vagonus, garvežį, kariškas gurguoles. Išsiimu iš dėžės bombą ir replėmis ištraukiu kaištį. Persisvėręs per bortą, laukiu, kada išmes bombą pirmasis lėktuvas, kada ateis mano eilė. Tuo metu išgirstu, kaip kulkos kapoja mūsų lėktuvo drobę, bet galvoti apie tai nėra kada – apačioje jau matau bombų sprogimų sukeltus dulkių debesis. Tuo metu variklis prityla, lėktuvas stabteli ore, aš paleidžiu savo krovinį ir čiumpu kitą bombą. Tuo metu aiškiai girdžiu kulkosvaidžio kalenimą, o pasilenkęs pastebiu ir žybsintį jo vamzdį. Dar išmetu keletą granatų. Dabar užleidžiame savo vietą kitam lėktuvui, o aš, matydamas apačioje lenkų kulkosvaidininkus, taip pat pasidarbuoju su kulkosvaidžiu. Paskui vėl užskrendame, vėl mėtome bombas. Viskas kartojasi keletą kartų. Paskutiniojo užskridimo metu, rodos, esame žemiau nei 200 metrų aukštyje. O kulkosvaidžių kulkos vis spragsi aplinkui. Viena iš jų net pataikė į prieš mus buvusį spyrį ir jo skeveldros atsimušė man į veidą. Pagaliau visos bombos išsvaidytos (kaip gaila, kad mūsiškis LVG C VI taip mažai jų tegali paimti), kulkosvaidžio diske belikę keli šoviniai. O lenkų kulkosvaidininkai nerimsta, ore tikras pragaras. Reikia grįžti namo. Šarvuoto traukinio sunaikinti nepavyko (vėliau, jau grįždami pastebėjome jį paslėptą miškelyje). O lenkai mus Varėnoje pasitiko sustiprintais spec. kulkosvaidininkų daliniais. Matyt apie mūsų ruošiamą skrydį buvo pranešę jų šnipai. Žinome, kad Stašaitis ir Kumpis dar turi nuskristi į Vilnių, o mes grįžtame į Alytų. Kai nusileidome, pastebėjome, kad mūsų lėktuvas sukapotas kaip rėtis – suskaičiavome 47 kulkų padarytas skyles. Pasijutome, lyg antrą kartą gimę. Deja, ne visiems taip sekėsi. Vėliau sužinojome, kad lenkai peršovė J. Kumpį. Jo žvalgui Pranckevičiui šiaip taip pavyko nutupdyti lėktuvą. Netrukus, spalio 10 dieną Juozas Kumpis mirė.

Palaidojome Juozą Kumpį jo tėviškėje Šiauliuose. Šiaulių miesto senosiose kapinėse.

„ANBO IV brėžiniai, radiniai ir atgimimas“


Švenčiant Europos paveldo dienas rugsėjo 20 d., penktadienį, Lietuvos aviacijos muziejuje (Veiverių g. 132, Kaunas) įvyko renginys, kurio metu pirmą kartą viešai rodomi originalūs ANBO-IV brėžiniai susitiko su autentiškomis tarpukario orlaivio detalėmis ir su atkuriamo orlaivio jau pagamintais mazgais. Renginyje dalyvavo Lietuvos aviacijos muziejaus istorikas Gytis Ramoška, kolekcininkas Benvenutas Ivanauskas, „ANBO eskadrilės" nariai Arvydas Šabrinskas ir Evaldas Janušonis. Moderuos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas. Paroda veiks tik atidarymo renginio metu ir šeštadienį.

Lietuvos aviacijos muziejuje saugomi 387 vnt. Antano Gustaičio sukurto orlaivio ANBO-IV atskirų mazgų brėžinių. 2006 m. ši unikalių brėžinių kolekcija buvo įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinio registro sąrašą. Dramatiška brėžinių „išgyvenimo" istorija nulėmė prastą daugelio jų būklę, todėl kasmet dalis šių brėžinių restauruojama. 2016-2018 m. Lietuvos kultūros tarybos paramos dėka restauruota 79 vnt., dar 22 vnt. yra restauruojami šiemet.

ANBO-IV orlaivis, sukurtas 1932 metais, yra labiausiai žinomas dėl skrydžio aplink Europą, kurio metu trijulė ANBO-IV nuskrido 10 000 km, aplankydama Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Paryžių, Romą, Kijevą, Maskvą ir kitus miestus.

Nė vienas ANBO-IV orlaivis neišliko, tačiau žinomos kelios išlikę šių orlaivių detalės, kurios rugsėjo 20 d. atvyks į muziejų ir bus eksponuojamos šalia brėžinių, vaizduojančių šias ir kitas detales.

Entuziastų aviatorių grupė „ANBO eskadrilė", padedama Lietuvos aviacijos muziejaus žinių resursų ir istoriko Gyčio Ramoškos, jau yra sėkmingai atkūrusi skraidančią ANBO-II kopiją. Šiuo metu vyksta ANBO-IV atkūrimo darbai.

Renginio pašnekovai aptars kelią nuo brėžinių link ANBO-IV atgimimo. Benvenutas Ivanauskas pristatys rastų ANBO IV detalių ypatybes, o būsimojo orlaivio statytojas Evaldas Janušonis pademonstruos naujai pagamintas detales. Pasak muziejaus direktoriaus Mindaugo Kavaliausko, tai ypatinga proga muziejui į saugomas vertybes pažiūrėti tiek per istorijos, tiek per perspektyvų prizmę, o aviacijos etuziastams iš arti pamatyti mūsų istorijos dėlionės detales.

Pokalbis bus transliuojamas internetu Lietuvos aviacijos muziejaus feisbuko sienoje.

Renginio partneris - ANBO eskadrilė.




„Mokslo ir žinių diena“


Sveikiname visus moksleivius ir jų tėvelius su mokslo ir žinių diena!



Kareiviai sėdi motorų klasėje. Kairėje fragmentiškai matomas lėktuvinis motoras ant stovo. Kaunas, 1921 m. Fotografas nežinomas. (Iš muziejaus fondų)






„Baltijos kelio 30-metis ir Mototourism Rally“


Prieš 30 metų Lietuvoje įvyko Baltijos Kelias. Tai unikalus reiškinys, sukurtas Lietuvos (kartu su Latvijos ir Estijos) žmonių. Vienintelis šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje, kuris pripažintas pasauliniu (UNESCO) mastu. Baltijos kelias sukelia ypatingas emocijas. Minint Baltijos Kelio 30-metį, rugpjūčio 24 d. ralio dalyviai su motociklais atgaudė ir į Lietuvos aviacijos muziejų, kur jų laukė Baltijos Kelio lėktuvas AN-2R. Dalinamės akimirkomis.


„Rugpjūčio 23-iąją Lietuvos aviacijos muziejus kviečia vakaroti pasakojant Baltijos kelio istorijas“


2019 m. rugpjūčio 23-iąją Lietuvos aviacijos muziejuje vyko vakaronė pasakojant Baltijos kelio istorijas


Lietuvos aviacijos muziejus savo lankytojams paruošė staigmeną – Baltijos kelio dalyvius gėlėmis sveikinęs lėktuvas AN-2 nuo šiol pagarbioje vietoje, tinkamoje tiek puikioms fotografijoms, tiek ir šventiniam Baltijos kelio 30-ųjų metinių paminėjimo renginiui po atviru dangumi. 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Baltijos kelio prisiminimų renginys, kurio įžangoje – A. ir G. Kudabų filmas „Baltijos Kelias. 30 metų“. Prisiminimų dalį muziejaus kieme prie lėktuvų pradėjo legendiniu lėktuvu Baltijos kelio dieną skridę Petras ir Irena Bėtos. Čia pat buvo stalas suneštinėms vaišėms. Kaimo sodyba „Šaltupis“ vaišino lauko virtuvės sriuba.                                                                                                                 

Baltijos kelyje dalyvavusį lėktuvą AN-2R Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai perkėlė į naują, pagarbią vietą, kurioje tarp lėktuvo sparnų vėl matosi dangus, o fone – Kauno aerodromo takas, nuo kurio šis lėktuvas, pilotuojamas Vytauto Tamošiūno ir Petro Bėtos, pakilo 1989 m. rugpjūčio 23 d. į istorinį žygį. Kildamas iš Kauno aerodromo, lėktuvas buvo pakrautas maždaug pusantros tonos žmonių atneštų gelių, surištų į puokštes. Kai kurios jų – su pasveikinimų atvirukais. Tai tebuvo vieno iš trijų sunkvežimių su gėlėmis krovinys, aklinai užpildęs lėktuvo liemenį. Pasak skrydžio dalyvio Petro Bėtos: „lėktuvui kylant, dėl gėlių krovinio skridusiems neliko vietos ant grindų, todėl gulėjo ant gėlių kilimo. Maža to, lėktuvo durys neatsidarė, todėl pilotas Vytautas Tamošiūnas, atlikęs skrydžio leidimo formalumus, į lėktuvą įlipo per... orlaidę...“

 

O kokia jūsų Baltijos kelio istorija?

Ar matėte Baltijos kelyje lėktuvą?

Gal jums iš dangaus nukrito puokštė su atviruku?
Kas jame buvo parašyta?


Lietuvos aviacijos muziejus kvietė į renginį, pasidalinti pačiais įvairiausiais pasakojimais apie Baltijos kelio patirtį ir pavakaroti kartu.


Programa prasidėjo muziejaus renginių salėje

Audrės ir Gintaro Kudabų filmo „Baltijos Kelias. 30 metų“ peržiūra.
Programos tąsa kieme, tarp lėktuvų, šalia Baltijos kelio AN-2R.

Petras ir Irena Bėtos dalinosi prisiminimais apie Baltijos kelio „gėlių lietų“. Vėliau susirinkusieji pasakojo savo istorijas, vyko neformalūs pokalbiai, prisiminimai prie bendro stalo, suneštinių vaišių. Kaimo turizmo sodyba „Šaltupis“ susirinkusius vaišino lauko virtuvės sriuba.


Lietuvos aviacijos muziejus dėkoja Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui už suteiktą Baltijos kelio lėktuvo perkėlimui reikalingą įrangą.


1-osios nuotraukos autorius Valentinas Kabasinkas "Baltijos kelias"

2-oji nuotrauka Lietuvos aviacijos muziejaus


Kviečiame prisijungti prie LAM ekipos!


Ieškome LAM kultūros vadybininko/-ės

 

Lietuvos aviacijos muziejus ieško KULTŪRINĖS VEIKLOS VADYBININKO/ĖS


APIE MUZIEJŲ
Lietuvos aviacijos muziejus (LAM) nuo 1990 m. veikia Kaune, šalia vieno seniausių Europoje aerodromų. Muziejaus fonduose yra daugiau nei 20000 eksponatų, tarp jų – 40 skraidymo aparatų. Žymiausi jų – 1982 m. filmui „Skrydis per Atlantą“ Vlado Kensgailos sukurta Lituanicos kopija ir virš Baltijos kelio skridęs AN-2R orlaivis. LAM rengia edukacijas aviacijos, priešgaisrinės saugos tema. Muziejus turi du filialus – lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno gimtines-muziejus (Judrėnuose ir Vytogaloje). Būdamas LR kultūros ministerijos padaliniu, LAM pagal įstatus įvardijamas kaip Lietuvos aviacijos tyrimų centras, tačiau muziejaus siekia tapti ir kultūros erdve, kurioje aviacijos istoriją papildys įvairiapusė kūrybos raiška ir mintis.

Toks atsinaujinimas negalimas be naujų žmogiškų resursų, naujų intelekto pajėgų, todėl LAM ieško naujo komandos nario.


KULTŪRINĖS VEIKLOS VADYBININKAS/Ė
Pareigybė priskiriama specialistų pareigybių grupei, pareigybės lygis – A2.
Pareigybė tiesiogiai pavaldi direktoriui. Darbo vieta – ekspozicijų skyriuje.


VEIKLOS SRITIS
Muziejinės veiklos projektų vykdymas, muziejaus veiklos viešinimas, tiesioginis darbas su lankytojais.


FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖS:
- inicijuoti, rengti, vykdyti muziejinės veiklos, kultūrinius projektus;
- dalyvauti rengiant atnaujinamas muziejaus ekspozicijas, kilnojamas parodas;
- vykdyti muziejaus komunikaciją per tradicinę žiniasklaidą, socialines medijas, renginius;
- dalyvauti kuriant naują muziejaus interneto svetainę, o ją sukūrus – administruoti;
- rengti ir platinti muziejaus naujienlaiškį, kaupti naujienlaiškio adresatų kontaktinius duomenis, atsakyti už jų saugumą;
- administruoti muziejaus socialinių medijų paskyras, kurti jų turinį;
- rengti muziejaus savireklamos projektus;
- organizuoti ir būti atsakingam/ai už muziejaus suvenyrų parduotuvės/knygynėlio veiklą;
- aptarnauti, pagal kompetencijas konsultuoti muziejaus lankytojus;
- tiesiogiai bendrauti su muziejaus lankytojais, vykdyti lankytojų stebėseną, apklausas žodžiu ir raštu;
- dalyvauti muziejaus projektų paraiškų rengime;
- atlikti kitas vienkartines užduotis užduotis pagal kompetencijas ir muziejaus komandos tarpusavio pagalbos poreikius;
- pateikti metinį veiklos planą ir ataskaitą tiesioginiam vadovui;
- savo darbe vadovautis LR Vyriausybės nutarimais, Muziejaus nuostatais, muziejaus darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, muziejaus direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiuo pareigybės aprašymu;
- funkcijas atlikti savarankiškai, tiesioginiam vadovui kontroliuojant galutinį rezultatą, laikantis darbo drausmės, darbo ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, taisyklingai naudojantis priskirtomis darbo priemonėmis;
- atsakyti už žalą, padarytą muziejui, dėl savo kaltės ar neatsargumo LR įstatymų nustatyta tvarka.


KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI KANDIDATAMS:
- komunikacijos, socialinių ar humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis ar jam prilyginamo išsilavinimo laipsnis;
- nepriekaištinga lietuvių ir anglų kalba;
- geri skaitmeninio raštingumo pagrindai – gebėjimas naudoti įvairias programines aplinkas, įskaitant vaizdo redagavimo, svetainių turinio valdymo;
- socialinės tinklaveikos internete išmanymas;
- kultūros fondų, tarptautinių projektų paraiškų rengimo taisyklių, paramos programų galimybių ir paraiškų teikimo išmanymas;
- multimedijos raiškų - fotografijos, video, grafinio dizaino pagrindai.


BŪTINOS ASMENINĖS SAVYBĖS:
- pareigingumas,
- kūrybiškumas,
- komunikabilumas,
- pozityvumas.


KANDIDATŲ PRIVALUMAI:
- papildomų kalbų mokėjimas,
- patirtis inicijuojant, vykdant, administruojant kultūros, meno projektus,
- darbo muziejuje patirtis,
- aviacijos, technikos raidos, istorijos žinios.


SIŪLOMAS DARBO ATLYGINIMAS
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, kurio vienetas lygus pareiginės algos baziniam dydžiui – 5,5.


KONTAKTAI
CV ir motyvacinį laišką siųskite Lietuvos aviacijos muziejaus vadovui Mindaugui Kavaliauskui el. paštu direktorius@lam.lt (laiško tema: „Kultūrinės veiklos vadybininkas“) iki rugpjūčio 29 d. Pokalbiui bus kviečiami tik atrinkti kandidatai.


 

Archyvas

2019-10 2019-09 2019-08 2019-07 2019-06 2019-05 2019-04 2019-03 2019-02 2019-01 2018-12 2018-11 2018-10 2018-09 2018-08 2018-07 2018-06 2018-05 2018-04 2018-03 2018-02 2018-01 2017-11 2017-10 2017-09 2017-08 2017-07 2017-06 2017-05 2017-04 2017-03 2017-02 2017-01 2016-12 2016-11 2016-10 2016-09 2016-08 2016-07 2016-06 2016-05 2016-04 2016-03 2016-02 2016-01 2015-12 2015-11 2015-10 2015-09 2015-08 2015-07 2015-06 2015-05 2015-04 2015-03 2015-02 2015-01 2014-12 2014-10 2014-09 2014-08 2014-07 2014-06 2014-05 2014-04 2014-03 2014-02 2014-01 2013-12 2013-09 2013-07 2013-06 2013-04 2013-03 2013-02 2013-01 2012-12 2012-09 2012-08 2012-05 2012-04 2012-03 2012-01 2011-12 2011-11 2011-09 2011-07 2011-06 2011-03 2010-10 2010-08